Upninkai įsikūrę Jonavos rajone, Šventosios kairiajame krante, apie 15 km į rytus nuo Jonavos. Manoma, kad vietovės vardas kilo nuo žodžio upė, nes ši teritorija yra Šventosios, Širvintos, Neries ir mažesnių upelių apsuptyje. Per seniūniją teka upelis Lietava, nuo kurio vardo, kai kurių tyrinėtojų manymu, galėjo atsirasti Lietuvos vardas. Upninkų gyvenvietė yra didžiausios Jonavos rajone seniūnijos centras.
Upninkų apylinkėse gyventa nuo seno – tai liudija gausūs archeologiniai paminklai, akmens amžiaus stovyklos, išlikę piliakalniai, pilkapiai, senovės gynybiniai įtvirtinimai ir kt.
Rašytiniuose šaltiniuose Upninkų vardas minimas XV a. pirmoje pusėje, kai Upninkų dvaras priklausė didikams Astikams, vėliau Radviloms, Petrauskams ir kitiems savininkams. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1613 m. žemėlapyje Rytų Lietuvos šiaurės dalyje tarp pažymėtų 26 gyvenviečių paminėti ir Upninkai su maldos namais. Pirmąją bažnyčią apie XV a. vidurį pastatė tuometis dvaro savininkas Astikas Radvilaitis. 1750 m. Šv. Mykolo arkangelo maldos namai buvo atnaujinti, veikė parapinė mokykla.
Upninkus dažnai siaubdavo gaisrai. 1807 m. sudegė didžioji Upninkų dalis kartu su bažnyčia. Iki bažnyčios atstatymo pamaldos vyko klebonijoje įrengtoje koplyčioje. Nuslopinus 1831 m. sukilimą, carinė valdžia ją uždarė. Vėl kilęs gaisras sunaikino gyvenamuosius namus, spirito varyklą, kelias smukles ir krautuves, kleboniją. Ugnis nepalietė tik iš lauko akmenų pastatyto dvaro grūdų sandėlio, kuris, savininkui leidus, buvo pritaikytas bažnyčiai, o šventovės interjeras papuoštas vertingais sakralinio meno kūriniais, išgelbėtais iš sudegusių maldos namų.
Po 1863 m. sukilimo mokykla buvo surusinta, uždrausta lietuvių kalba ir spauda, tačiau savo veiklą pradėjo knygnešiai, iš Prūsijos gabenę draudžiamą lietuvišką literatūrą. Šio krašto knygnešys Justinas Vareikis, gimęs 1870 m. Saleninkų kaime, vos sulaukęs 18 metų, Skarulių klebono Šlėgerio paragintas, padėjo gabenti iš Rytų Prūsijos caro uždraustas lietuviškas knygas. Ūgtelėjęs įsidarbino sielininku ir plukdė medieną Šventąja, Nerimi, Nemunu. Iki Tilžės nusigaudavo sieliais, ten pasiimdavo literatūrą ir pro Smalininkus, Sudargą pėsčiomis grįždavo atgal. Pats būdamas beveik neraštingas, norėjo, kad žmonės siektų mokslo, todėl savo lėšomis įsteigė pradžios mokyklą Saleninkuose.
I-ojo pasaulinio karo metais vokiečiams užėmus Upninkus, klebono iniciatyva 1915 m. pavyko atkurti pradinę mokyklą. Atkuriant Lietuvos valstybę, susibūrė Upninkų komitetas, naujai formuojamos Lietuvos kariuomenės gretas papildė ir upninkiečiai savanoriai. Nepriklausomybės metais prie bažnyčios įsikūrė parapijos choras, iki pat sovietų okupacijos veikė pavasarininkų, šaulių padaliniai, vyko kultūriniai renginiai. Abi okupacijos skaudžiai palietė apylinkių gyventojus. 1941 m. naciai išžudė Upninkuose gyvenusius žydus, dar nesibaigus karui, prie Gudonių k. buvo nukauti Svilo-Slyvos būrio partizanai. Už rezistentų palaikymą į Rusiją ištremta daug šeimų.
UPNINKŲ
Bendruomenės herbas